- šmekiuoti
- ךmekiúoti, -iúoja, -iãvo (vok. schmekken) 1. tr. N, KII115, NdŽ, FrnW, KŽ ragauti: Šmekiúok tą valgį, ar tau patiks K. Ans šmekiúo[ja], ar skaniai išvirtas valgis J. Šmekiúoju šmekiúoju – vis smoko nesuprantu Vvr. ║ valgyti, gardžiuotis: Jeigu patinka, tai šmekiúok Plv. Ta (tai) jau šmekiúoji? Šv. ║ ėsti, lakti: Katė šmekiúo[ja] puodelį prisisukusi, t. y. laižo J. 2. intr. Grdm, Prk, Šlu, Sg, Slv būti skanu, patikti: Šmekiúo[ja] kaip du medu kupeto[je] Plik. Pienas mun gaižus, nešmekiúo[ja] Pgg. A jau mes suvalgysam – šmekiúo[ja] ungurys Kin. Teip skaniai viskas šmekiãvo Klp. \ šmekiuoti; nušmekiuoti; pašmekiuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.